Pradinis arrow Įspūdžiai arrow Atostogų ispudžiai iš Cap d‘Agde
Sveiki, portalas buvo atnaujintas. Spauskite čia.

Nuorodos

Atostogų ispudžiai iš Cap d‘Agde El. paštas
2009-08-20
Daugelį kartų atostogavę nudistų gyvenvietėse Kroatijoje, šiemet pagaliau išsiruošiame į Prancūzijos pietinę pakrantę, įžymųjį Cap d‘Agde (naturist village) kurortą. Pakeliui planuojame apsiprekinti Pandorfe (tarp Bratislavos ir Vienos), aplankyti Lichtenšteiną, neskubant pervažiuoti Šveicariją, o atostogų metu pavažiuoti iki Monako.

 

Viešbučių tarpinėms nakvynėms neužsisakome, tikėdamiesi rasti pakeliui, kai jau ruošimės stoti nakvynei.  Išvykstame kaip visada pavakare, Lenkiją kertame naktį, ir apie 10 val įvažiuojame į Austriją. Už 15 min. pasiekiame pirmąjį savo tikslą – Pandorfo išparduotuves.

 

Bent mūsų nuomone, vaizdas gana nykus. Žmonių masė, bet perkančių nėra daug, daugumoje perkami jaunatviški rūbai ir avalynė. Gal prieš porą metų tokia išparduotuvė žiūrėtųsi kitaip, tačiau šiuo metu, kai pas mus išpardavimuose kainos realiai nukritę, nieko įspūdingo. Net pavyko 1 prekę rasti identišką tai, kuri buvo nupirkta Lietuvoje 2 savaitės iki išvykimo. Vyriški Lloyd‘o batai, kurių reguliari pardavimo kaina Lietuvoje buvo 599.00 lt., per išpardavimą nupirkti už 199.00 lt. Analogiški batai Pandorfe – 99.00 eurai. Prieš du metus būtų pigu, o dabar – brangu. Pagal tai, ko ieškojome sau, dėmesio vertas buvo vyriškas Pier Carden kostiumas už 139.00 euro ir keletas Eskada moteriškų dalykinių kostiumėlių  už 280.00-350.00 eurų. Bet kadangi šie daiktai tik atkreipė dėmesį, o ne labai patiko, išvažiuojame nieko nepirkę. Jaučiamės kaip ir sutaupę...


Iki Insbruko kelias pažįstamas, važiuota ne vieną kartą, o jį pravažiavus po truputį bandome dairytis nakvynės. Toks įspūdis, kad išvažiavome iš civilizuotų kraštų: dešimtimis kilometrų nesimato jokio namo, nekalbant apie viešbutį ar bent nuorodą į jį. O važiuojame jau virš 26 valandų, jaučiasi nuovargis, o ir pradeda temti. Deja, nakvynės pakeliui neaptinkame, tad netoli Šveicarijos sienos sukame į stambesnį miestą Feldkirch ir apsistojame Holiday Inn viešbutyje. Esame gerokai pavargę, tad negąsdina nei nemaža kaina (142 eurai), nei truputį apšiuręs vaizdas. Bet lovos minkštos, išsimiegame, pavalgome gausius ir plataus asortimento (įskaitant sūdytą lašišą) pusryčius, trumpai pasidairome po miesto senamiestį ir vėl į kelią.


Neužilgo įvažiuojame į Lichtenšteiną. Formaliai ant „sienos“ lyg ir stovi keli pareigūnai, bet kad ta „siena“ randasi viduryje miesto, o ir pareigūnai bent į mus nekreipia nei mažiausio dėmesio. Centre sustojame, pusvalandį pasivaikštome. Labai švaru, tvarkinga, daugiaaukštės statybos visai nėra. Bevaikščiodami užmetame akį į kavinių, kuriose tarnautojai pradeda pietauti, valgiaraščių kainas: pagrindinio patiekalo kainos siekia beveik 50.00 šveicariškų frankų. Užtat užėjus į eilinės kavinukės moterų tualetą, randi pamerktas gėles, specialius dubenis su pašildytais rankšluosčiais rankoms šluostyti, išdėliotas (nemokamai) moterų intymios higienos priemones ir prezervatyvus. Užvažiuojame į kolonėlę nusipirkti Šveicarijos kelių vinjetės. Lyginant su Slovakija (7 dienų, 5 eur.) ir Austrijos (10 dienų, 8 eur.) vinjetėmis, šveicariškos yra tik metinės ir kainuoja 40 šveicariškų frankų. Pasirodo brangoka, bet ką darysi. Pavažiuojame porą kilometrų, pervažiuojame tiltą, ir štai mes Šveicarijoje.


Nusprendžiame bent pusę kelio per Šveicariją ne pralėkti greitkeliais, o važiuoti paprastais keliais. Du kartus serpantinais pakylame iki amžino sniego zonos ir leidžiamės žemyn. Grožis neapsakomas. Ypač įspūdingai atrodo karvės, besiganančios 2,5 km aukštyje. Sustojame prie įžymiojo Reichenbacho krioklio, apžiūrime misterio Šerioko Holmso ir profesoriaus Moriarčio grumtynių vietą. Toliau važiuodami link Berno, matome ne vieną įspūdingą krioklį. Ilgą laiką važiuojame praktiškai milžiniško ežero (ar jūros, kaip rašo žemėlapyje) pakrante. Vaizdas irgi įspūdingas. Pravažiuojame nesuskaičiuojamą skaičių tunelių, tarp kitko įspūdingo ilgio. Pravažiavus Berną, daugiau vyrauja lyguminis peizažas.


Neužilgo turėtume privažiuoti Lozaną. Prisimindami sunkias vakarykščias nakvynės paieškas, išsukame iš greitkelio ir važiuojame lygiagrečiu keliu, einančiu kito didžiulio ežero pakrante. Pabandome miestukuose stabtelėti prie kelių tikrai neįspūdingų viešbučių ir suprantame, kad čia vis tik Šveicarija: dviviečių numerių kainos 350-550 šveicariškų frankų. Grįžtame į greitkelį, pravažiuojame Ženevą ir štai mes Prancūzijoje.


Temsta. Dairomės nakvynės. Aplinkui tamsu, visiškai nematyti jokių miestukų, praktiškai net nėra nuvažiavimų iš autostrados. Pagal žemėlapį ir rodykles ant autostrados matome nuorodą į stambų miestą Oyonnax. Nusprendžiame pabandyti ieškoti nakvynės ten. Pirma prancūziška specifika: miestas šalia – tai 16 km į šoną nuo autostrados. Suvirškiname šią „naujieną“. Išvažiuodami iš autostrados, sumokame 12,00 eurų už nuvažiuotą atkarpą greitkelyje. Nusmelkia negera nuojauta – juk nuvažiavome tik kiek daugiau nei 100 km. Bet dominuoja mintys apie nakvynę. Įvažiuojame į miestą. O čia antroji prancūziška specifika: rodyklės apie objektus miesto viduje galioja iki pirmos sankryžos, po to buvusios nuorodos išnyksta ir atsiranda naujos, jau kitokios...Paklaidžioję penkiolika minučių, šiaip ne taip surandame miesto centrą. Bet gatvės įtartinai tuščios...O juk čia Prancūzija, dešimta valanda vakaro, gyvenimas turėtų virte virti...Sustojame miesto centre prie viešbučio – durys užrakintos, visi langai tamsūs. Uždarytas. Neužilgo randame kitą viešbutį – ta pati istorija. Nieko nesuprantame...Bandome isižiūrėti į tuos žmonelius, kurie dar gatvėje. Nei vienos moters...O ir vyrukai kažkokie ne prancūziški, o daugiau turkiški ir arabiški... Pora tokių prisistato, laužyta anglų kalba siūlosi padėti...Gal jie ir neblogi žmonės, bet kažkaip norisi toliau nuo jų... Matomai, patekome į pramoninį miestą, kuriame praktiškai nebėra prancūzų. Gyvena ir dirba vien emigrantai. Su savo tvarka ir papročiais. Grįžtame į autostradą, sumokame dar keturis eurus už trumpą kelio gabaliuką.


Važiuojame pirmyn, aplink tamsu, jokių miestelių. Bet pagaliau privažiuojame Lioną, pakelyje pradeda matytis viešbučių reklamos, išsirenkame trijų žvaigždžių, užvažiuojame, vietų yra, kaina 101 euras su pusryčiais, greičiau po dušu ir į lovą. Pusryčiai neypatingi, personalas pritingi (jei baigiasi, pvz., apelsinų sultys, naujų nebeneša-gerkit obuolių), bet šiaip viskas daugmaž gerai.
Apie 9 val. startuojame, nuotaikos optimistinės: iki paskirties vietos liko apie 350 km, iš jų didžioji dalis autostradomis. Įsisvajojame, kad gal apie antrą įsimerksime į jūrą. Naivuoliai....Realijos prasideda už keletos dešimčių kilometrų – prancūziškos eilės. Per tris su puse valandos nuvažiuojame nepilnus 100 km. Suprantame, kad pirmoji mūsų atostogų pajūryje diena bus praleista automobilyje, stovint kamščiuose. Taip ir įvyksta. Be to, už kelius sumokame dar apie 40 eurų. Brangioji Šveicarijos kelių vinjetė atrodo kaip gauta už dyką. Cap d‘Agde pasiekiame apie 19 val. vakare. Iš mūsų nuplėšia dar 12 eurų už leidimą įvažiuoti į mūsų poilsio teritoriją ?!?, ir pagaliau mes esame svajonių miestelyje. O miestelio dydis o-lia-lia...Ir niekas negali paaiškinti, kur randasi mūsų agentūra, kurioje turėtume gauti savo kambario raktus. Laimė, surandame vieną paslaugų prancūzą poilsiautoją, kuris po pusvalandžio paieškų ir skambučių telefonu šiaip ne taip suranda mūsų agentūrą, užsikonspiravusią vienos kavinės pusrūsyje. Ir štai mes „prabangaus“ 11 kv. m. kambario (tarp kitko, pristatomo kaip keturviečio) ir 6 kv. m. balkono už bendrą 820 eurų kainą 7 dienoms (iš kurių viena jau išnaudota) šeimininkai.


 Neabejotina, kad tai pati didžiausia nudistų gyvenvietė Europoje. Jos neaprašinėsime, nes tai jau padarė Žavioji blondinė, šiame saite aprašydama pernykštės kelionės po Prancūziją įspūdžius. Pakomentuosime tai, ką  pamatėme ir patyrėme.
Skirtingai nuo įprastos tvarkos nudistų gyvenvietėse, čia įprasta nuogiems vaikščioti ir į parduotuves, t.y. nėra reikalavimo prisidengti. Tačiau realiai tai daro ne daugiau kaip 10% poilsiautojų. Gyvenvietėje yra trys sv**go klubai, tačiau vizitas į geriausią iš jų Glamour (įėjimas porai 50 eurų, už tai gaunant du drinkus) nepaliko ypatingo įspūdžio. Klube alkoholio butelis 100-150 eurų, lengvas kokteilis 10 eurų. Dar yra dvi pirtys, tačiau jose neteko lankytis. Gausu erotinių rūbų parduotuvių (prekių kainos nuo 79 euro), bet dauguma  prekių pritaikyta tik smulkaus sudėjimo moterims. Gražu vakarais pasižiūrėti į išsipuošusias moteris: svarbiausias aprangos atributas – apnuoginta krūtinė ir mini sijonėlis, ir, svarbiausia - jokių kelnaičių...


Publika miestelyje įvairaus amžiaus, bet ne mažiau kaip 80% poilsiautojų, mūsų požiūriu, ne jaunesni negu 40 metų. Pagrinde poilsiauja prancūzai. Šiaip vietiniai, o ypač moterys, labai gerai save prisižiūrėję: iš tolo dažna moteris atrodo max. 35 metų amžiaus, o kai prieini arčiau, pamatai, kad jai min. 50, o gal ir visi 60 metelių...Skirtingai nuo kitų nudistų gyvenviečių, čia įprasta smalsiai ir nesivaržant vieni kitus apžiūrinėti. Čia taikiai sugyvena labai skirtingų pomėgių piliečiai: ir šeimyninės poros, atvykusios su vaikais, ir pensininkai, ir sv**geriai, ir gėjai, ir lesbietės, ir net taip vadinami „shemales“ – iki juosmens moterys, žemiau juosmens vyrai (kai pirmą kartą pamatėme pliaže, įspūdis tikrai buvo pritrenkiantis). Vyrauja visiškos tolerancijos atmosfera, niekas niekam nekliūva, kiekvienas elgiasi pagal savo norus ir pomėgius. Panašiai pasiskirstytas ir pajūris: ties poilsio namais standartinis šeimyninis nudistų pliažas, toliau, už gelbėjimo stoties, renkasi poilsiautojai, kurie pliaže, esant norui, elgiasi nesivaržydami, dar toliau mažas gabaliukas gėjų pliažo, vėliau vėl šeimyninis nudistų, ir pagaliau lentutė su skelbimu, kad baigėsi nudistų pliažas ir  bet koks veiksmas už šios lentutės, galintis sukelti įtarimą apie seksualumą žadinančius veiksmus, baudžiamas įkalinimu ir bauda nuo 5000,00 eurų…Įdomiausia, aišku, „laisvoji“ zona. Ten gali pamatyti tai, ko nepamatysi, ko gero, jokioje kitoje vietoje pasaulyje. Ir nepakartojamas vaizdas stebėti pavienių vyrukų „kančias“ ir veiksmus... Aišku, zonos jokių ženklinimų neturi-turi pats viską susigaudyti.


Miestelyje viskas labai brangu. Apie kambario, įrengto praėjusio amžiaus 70 jų metų lygyje, kainą jau rašėme. Kavinėse salotos apie 10 eurų,  karštas patiekalas apie 20 eurų, alaus bokalas 5 eurai. Jeigu dviem žmonėms pietauti ir vakarieniauti kavinėse, šimto eurų dienai tikrai neužteks. Parduotuvėse asortimentas prastas, brangiau iki 2,5 karto, lyginant su kainomis prekybos centre, esančiame 15 min. kelio nuo miestelio. Du gultai su skėčiu pajūryje kainuoja dienai 25 eurai, tad, aišku, kaip ir dauguma, kaitinamės atsigulę ant savo rankšluosčių.


Oras pusbėdis. Karšta: šalčiausia diena – 32 laipsniai pavėsyje, karščiausia 38. Pliažas ir jūros dugnas smėlėtas, beveik kaip Palangoje, vietomis nubertas smulkiomis kriauklelėmis, tačiau jos nė kiek netrukdo.  Nemaloniai nustebina vandens temperatūra: dažniausia 21-22 laipsniai šilumos. Ir agentūroje sakė, kad tai įprasta šių vietų vandens temperatūra. Visos dienos buvo saulėtos, išskyrus vieną.


Būtent tą dieną nusprendžiame aplankyti Monaką, Nicą ir Kanus. Užmiršę apie prancūziškas eiles, vėl viską per daug optimistiškai suplanuojame. (Apie prancūzišką vairavimo stilių ir jų sugebėjimą organizuoti transporto kamščius iš nieko būtų galima parašyti atskirą traktatą; bet tai jau atkira tema). Monakas, aišku didingas, palieka neišdildomą įspūdį. Kadangi vietos tarp kalnų ir jūros mažai, pastatai stiebiasi tiek aukštyn, tiek gilyn po žeme. (automobilį paliekame  septynių aukštų požeminėje parkavimo aikštelėje). Net ir tame didingume išsiskiria Monte Karlo kazino, Hotel Paris (5000 eurų už parą), automobiliai (Ferrari, MB Maclaren, Rolls Royce, Bentley), prabangios jachtos prieplaukoje. Deja, kunigaikščio rūmams apžiūrėti laiko nebeužtenka.
Atgal grįžtame ne autostrada, o senuoju keliu Viduržemio jūros pakrante. Vaizdai, aišku, nepakartojami. Bet po Monako Nica atrodo kaip provincialus kaimelis, o Kanams apžiūrėti neužtenka laiko – vis per tas prancūziškas eiles. Tad važiuojame atgal į autostradą. Ir taip, pakloję už kelius dar apie 60 eurų, grižtame namo.


Atostogų laikas baigiasi. Atsižvelgdami į stovėjimo eilėse patirtį, nusprendžiame startuoti namo ne šeštadienį iš ryto, o penktadienį vakare. Ir čia susiduriame su paskutine prancūziška keistenybe: naktimis nuo tam tikros valandos kuras pilamas tik pagal išankstinį apmokėjimą...Kaip SSSR‘o laikais...Ir pabandykite glušam emigrantui, nekalbančiam angliškai, paaiškinti, kiek ir kokio kuro jums reikia....


Nežiūrint niūrių niansų, atostogų prisiminimai kuo puikiausi. Atvairavę parą, apsinakvojame Slovakijoje  Žilina mieste už 44 eurų (ir nė kiek ne blogiau negu Austrijoje ar Prancūzijoje).


Sekmadienį vėlai vakare esame namie. Jei aplinkybės leis, kitamet vėl tenai. Norisi dar aplankyti Andorą bei Barceloną. Na, ir aišku, pajusti tą ypatingą Cap d‘Agde atmosferą – nevaržomos laisvės ir seksualumo atmosferą. 
Pabaigai truputis statistikos. Atostogos su kelione truko 11 dienų, nuvažiuota maždaug 6800 km, apartamento nuoma 820 eurų, kuras apie 600 eurų, mokami keliai arti 200 eurų, tarpinės nakvynės arti 300 eurų, kitos išlaidos beveik 300 eurų. Viso kažkur 2200 eurų.

 

Įspūdžiais dalinasi Doroteja

» 16 Komentarai
1Komentaras
 2009-08-20, 16:19parašė whitething
Idomi kelione
2Komentaras
 2009-08-20, 17:50parašė Lemurai
Na, mums butent ir patiko ta laisva ir visokių pakraipų žmonių tolerancijos atmosfera. Tiesa, mums panašus kambarys Heliopolyje kainavo 375 Euro. Buvome paskutine savaite prieš Hight sezoną. Užsisekėme prieš 2 mėn. internetu. Agentūra buvo prie įėjimo į miestelį. Tai problemų neturėjome. Skridome lėktuvu. Bilietai dviems 1000 Lt į abi puses. Be automobilio mažiau pamatai, bet ir vargo mažiau. Turėjome net kelias "laisvas" dienas nenudistų teritorijos viešbutėliuose prieš ir po. Buvo faina..... :)
3"Lemurams"
 2009-08-20, 21:43parašė Doroteja
Mes gyvenome Port Nature. Del savo darbo pobudzio pasirinkti atostogu laiko negalejome - teko vykti High Season metu. Gal pasrinkome neteisinga agentura, bet net dabar, bandydami uzsisakyti sekantiems metams, ir kitose agenturose, kuriu rekvizitus susirinkome, budami tenai, negauname Jusu ivardintos kainos. O kad ten faina ir niekur Europoje nieko panasaus nerasi - su Jumis pilnai sutinkame...Jei aplinkybes leis, kitamet vel butinai vyksime tenai. Gal kas nors i kompanija?
4Komentaras
 2009-08-21, 23:45parašė adomas§ieva
O kur cia tas Heliopolis ar Port Nature, gal truputi galima pakomentuoti..
5Komentaras
 2009-08-22, 13:03parašė DariusL
Atmosfera ten nepakartojama, tai ir palieka didžiausią įspūdį. O a 
Heliopolis - tai tas žiedo formos pastatas is viskas kas yra jo viduje 
Port Nature - namas tarp kanalo ir ziedinio pastato. 
Paziurėkit per Google Earth, turėtumet suprasti kas ir kaip.
6Komentaras
 2009-08-22, 14:15parašė mr.blembute
26 valandos vairavimo...ziauru, nonstopas iki Innnsbrucko..tai kiek vairuotoju buvo?
7Komentaras
 2009-08-23, 18:53parašė Lemurai
http://resa.capdagde.com/index.php?langu e=UK&charte=reserver gal kas nores pabandyti uzsisakyti vieta internetu.
8Komentaras
 2009-08-23, 19:03parašė Lemurai
reikia pasirinkti Apartments/Vila, kai persikraus puslapis, pasirinkite data ir apacioje parinkite kur yra zodis Cap D'Agde Naturisme
9"mr blembute"
 2009-08-23, 21:20parašė Doroteja
Buvo 2 vairuotojai
10Komentaras
 2009-09-15, 16:45parašė 0_LOST
Me pasirinkome Natureva Spa. Tikrai puikus tvarkingas viešbutis. Rami aplinka - tolokai nuo naktinių linksmybių vietų, bet kartu ir pakankamai arti. Piko metu (liepą) viena naktis keturviečiame apartamente (du kambariai su virtuvėle) kainavo 175 eurus.  
Nors šiame kurorte jau esame buve ir pernai, tačiau šiūmetiniai buvo "nepakartojami".
11Komentaras
 2010-04-27, 20:47parašė referee
Planuoju siemet birzelio menesi vaziuoti, gal kas nors su mumis uz kompanija?:) Taip pat kas galetu suteikti platesne informacija apie Cape d'Agde, butume dekingi?:)
12Komentaras
 2010-05-01, 23:30parašė Lemurai
www.resid.com cia agentura, kuri pernuomoja kambarius priklausancius savininkams.
13Komentaras
 2010-06-05, 12:18parašė Doroteja
Šiemet antrąją rugpjūčio savaitę vėl atostogausime Cap d'Agde. Gal kas nors irgi ten bus tuo metu?
14Komentaras
 2010-06-25, 05:18parašė Eserys
Nezinau,gal ka nors sudomins ir bus aktualu: w ww.internaturally.com galima parsisiusti knyga "The Naked Truth About Cap d'Agde. Man rodos,daug informacijos prifarsiruota knyga,bet Doroteja dalinasi praktiniais Agdes aspektais,kas yra ypac naudinga. Dekui,Jums ! As dar tik planuoju su zmona ateity i ten.
15Komentaras
 2010-07-18, 18:12parašė Spyglys
Mes jau sesti metai paeiliui vaziuojame. Siais metais uzsisakinejome sausio pradzioje tai gavome tik nuo rugpjucio 16d :(. Gevename kempinge, mediniuose nameliuose. Kainos nuo 75 iki 116 Euro parai. Nepalyginamai geriau nei Viloje ar Apartamentuose Port Nature, kur pernai teko isbandyti abu variantus, nes galvojome "krize" ir neskubejome uzsisakyti nameliu. Cia gyveni "ant zemes", turi zalumos apsupta terasa, (gali vakarais pasikepti kepsnius ar su draugais pagurksnoti vyno). Publika aplink visai kita - naturistai :) - nera nersimo iki paryciu. Jei nori ko nors 'astriau" eini i centra :). Salia pliazas. Jei kas planuojate buti tuo metu duokit zinia
16"..."
 2011-03-20, 11:11parašė pliksiai
Aciu visiems draugams bendraminciams uz malonu bendravima.Gero visiems pliksinejimo iki.Pliksiai
» Publikuoti komentarą
El.paštas (nebus rodomas kitiems)
Vardas
Antraštė
Komentaras
 liko simbolių
 

Narių prisijungimas

Sveiki, bot